Dalinamės patirtimi ir tobuliname Agile projektų valdymo metodų naudojimą savo organizacijose
S. Gricius: projektų vadovo (-ės) karjeros kelią galite pradėti nuo savanorystės
Agile Lietuva

 

 

Parengė: Diana Borovik

 

„Noriu būti projektų vadovu (-e)“ vis dažniau jauno žmogaus lūpose išgirstama karjeros kryptis. Tačiau… viskas nėra taip paprasta. Šiai profesijai yra keliami aukšti reikalavimai ne tik patirties, bet ir  dalykinių bei asmeninių kompetencijų kontekste. Tad kyla klausimas, kaip vos studijas baigusiai asmenybei (arba dar studijuojančiai) tapti projektų vadovu (-e)? Apie tai kalbamės su projektų vadovu, lektoriumi, mokymų organizatoriumi Skirmantu Griciumi.

 

 

Kas Jus paskatino tapti projektų vadovu? Iš kur kilo Jūsų aistra projektų valdymui?

 

Retrospektyviai mintimis keliauju atgal į mokyklą, kai pradėjau galvoti, o ką vis tik veiksiu ją baigęs… Nejaučiau, kad turiu ypatingą potraukį kuriai nors mokslo šakai. Tik žinojau, kad tikrai nenorėčiau dirbti vienas, būti monotoniškoje ir gal net rutiniškoje aplinkoje. Turėjau labai daug energijos, norėjau daryti daug ir plačiai. Dar mokyklos laikais galvojau, kad norėčiau turėti komandą,  su kuria galėčiau dirbti bei kartu įgyvendinti projektus siekiant išsikeltų (ambicingų) tikslų. Jau tuo metu labai gilinausi į komandas, minkštuosius įgūdžius. Visa tai man kėlė žavesį ir tuo pačiu vidinį nekantrumą - kada gi galėsiu pats pabandyti?

Tuo metu, kai galvodamas apie karjeros kryptį klaidžiojau pasirinkimo takais, mano mama dirbo su Europos Sąjungos projektais, tad sąvokos projektas, terminas, biudžetas dažnai pasigirsdavo namuose. Taigi pradėjau googlinti, kas gi yra tas projektų valdymas, kokie yra galimi įrankiai ir t.t. Besidomėdamas supratau, kad projektų vadovo (-ės) pozicija yra puiki techninių įgūdžių, atsakomybės už tikslus bei minkštosios dalies (komandos valdymo) kombinacija. 

Prieš pradėdamas studijuoti galvojau, kad dirbsiu su viešojo sektoriaus projektais. Supratau, kad tam reikia įsigilinti į tai, kaip veikia viešasis valdymas. Dėl šios priežasties įstojau į viešojo administravimo studijas Mykolo Romerio universitete. Studijų metu įsitraukiau į įvairius projektus ir tada pradėjau jų valdymu domėtis dar labiau. Rezultate po bakalauro nusprendžiau tęsti studijas magistrantūroje. Tik šįkart - projektų vadybą. 

 

Kaip manote, ar pasirinktos bakalauro ir magistro studijos dar labiau sustiprino Jūsų norą tapti projektų vadovu?

Neabejotinai. Labai džiaugiuosi, kad dar studijų metu stipriai įsitraukiau į vidines universiteto veiklas. Kartu su kolegomis sukūrėme savo studentų organizaciją. Organizavau ir dalyvavau įvairiose konferencijose ir seminaruose. Man patinka organizuoti, įvesti stuktūrą į (lengvą, o kartais ir nelabai) chaosą, bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis, siekiant kartu išsikeltų tikslų. Taip ir prasidėjo mano pirmieji projektai. Natūraliai augo įgūdžiai, kurių reikia projektų valdymui. 

Net ir dabar, praėjus jau keliems metams po studijų baigimo, pagalvoju, kad universiteto aplinka buvo be galo gera erdvė eksperimentuoti ir išbandyti save saugiai. Prisimindamas visas patirtis dar kartą įsitikinu, kad išties noriu save sieti su projektų valdymu - tai apie mane. 

 

Su kokiais projektais Jums yra tekę dirbti?

Projektų būta įvairių ir nemažai. Visi jie skirtingi. Tiesą sakant net patys pirmieji mano projektai buvo verslo projektai: veiklos efektyvinimo, operacijų optimizavimo, procesų robotizavimo, IT, edukaciniai ir kt. Projektų valdymo specialistai (-ės) galėtų sakyti, kad geriausia turėti konkrečią, gilesnę ekspertinę sritį (pavyzdžiui, IT), tačiau niekada nesiekiau „būti kietas“ vienos srities asas. Manau, kad mentoriai (-ės), kuriuos turėjau, man padėjo su(si)formuoti mąstymą, kad projektų vadovas (-ė) generalistas (-ė), gebantis (-i) pritaikyti teisingus įrankius projektams  ne ką prastesnis (-ė) už tą, kuris (-i) orientuojasi tik į vieno tipo projektus. 

 

Skirmantai, kaip sekėsi įgyvendinti pirmuosius projektus? 

Labai gerai prisimenu savo pirmuosius projektus. Turbūt akivaizdu, kad nebuvo jie tobulai suvaldyti. Teko susidurti su skirtingais iššūkiais, pavyzdžiui, turėjome stiprius vėlavimus. Taip pat sulaukdavau kolegų pasakymų, kad yra kiti prioritetai ir mano valdomas projektas nėra vienintelis bei svarbiausias organizacijoje. Dar tekdavo išgirsti, kad komandos nariai turi dirbti jų pareigybių aprašuose nurodytus darbus ar ties kitais projektais, veiklomis. Taigi man, kaip projektų vadovui, tekdavo laviruoti tokiose situacijose. 

Beje, man, kaip pradedančiajam projektų vadovui, buvo be galo svarbu įtraukti suinteresuotasias šalis ir suvaldyti jų lūkesčius. Todėl projekto eigoje, suinteresuotųjų prašymu, be svaraus pagrindo aklai plėsdavau projekto apimtį. Ilgainiui įgijau įgūdžių ir pradėjau derėtis, ką būtina įtraukti, o ko, galbūt, galėtume atsisakyti.

 

Planuodamas projektą, kaip nusprendžiate, kurį (-iuos) projektų valdymo metodą (-us) taikyti? 

Vos sužinojęs apie naują projektą pradedu gilintis į jam keliamus reikalavimus ir apskritai  apie ką tas projektas, kokia jo aplinka. Jeigu suinteresuotoms šalims reikalingas greitas rezultatas, tačiau nėra aišku, kaip galutinis produktas / rezultatas turi atrodyti    labai tikėtina, kad rinksiuosi Agile filosofija grindžiamus metodus (Scrum, Kanban ar kt.). Jeigu reikia saugumo ir projektas yra aiškus, t.y. žinomi visi reikalavimai, darbų apimtys ir kt., tai pasirinksiu tradicinį, taip vadinamą krioklinį (angl. waterfall), metodą. Beje, mano giliu įsitikinimu, valdant projektą yra svarbi ne metodologija, o įrankiai, kuriais projektas sėkmingai valdomas. Dėl šios priežasties mano projektai dažniausiai valdomi hibridiniu būdu (šypsosi). Nėra vienos teisingos filosofijos / metodikos    yra tik teisingi įrankiai tam projektui. 

 

Su kokiais iššūkiais, Jūsų nuomone, susiduria jaunas (-a), vos į darbo rinką žengęs (-usi), projektų vadovas (-ė)?

Vienareikšmiškai su patirties stoka. Šiuo metu darbo rinkoje yra labai nedaug organizacijų siūlančių pozicijas jaunesniesiems (-ioms) projektų vadovams (-ėms). Visi daugiau ar mažiau ieško darbuotojų jau su tam tikra patirtimi. Todėl labai kviečiu ir siūlau savo patirties ir kontaktų tinklelį plėsti jau dabar. 

Prieš kurį laiką aš buvau aktyviai įsitraukęs ir į savanorystės veiklas kartu su tikrais projektų valdymo ekspertais (-ėmis). Tos veiklos padėjo man  save pažinti ir su(si)formuoti kaip projektų vadovui. Taip pat buvimas projektų valdymo ekspertų bendruomenėse man padėjo atsakyti į tokius klausimus kaip, koks tas projektų valdymas, nuo kaip pradėti ir pan. 

Beje, Lietuvoje turime ne vieną organizaciją, kuri vienija jaunus (-as) ir patyrusius (-ias) projektų valdymo entuziastus (-es), norinčius (-ias) dalintis ir besidalinančius (-ias) savo praktine patirtimi bei žiniomis. Rekomenduoju pasidomėti tokiomis organizacijomis, kaip Agile Lietuva, PMI Lithuania Chapter ir kt.. Jos suteikia galimybę ne tik dalyvauti organizuojamuose renginiuose, bet ir savanoriauti, įgyti naujų, projektų vadovui (-ei) reikalingų, žinių ir įgūdžių, plėsti kontaktų ratą. 

 

Kokių savybių ir įgūdžių, Jūsų nuomone, reikia geram projektų vadovui (-ei)? 

Gebėjimo struktūruoti, komunikuoti, spręsti problemas, fasilituoti bei priimti sprendimus, ieškoti alternatyvų, derėtis ir motyvuoti. Projektų vadovas (-ė) iš tikro turi suvokti projekte ne tik techninę dalį, bet ir daug pastangų / dėmesio skirti projekto dinamikai (žmonėms). Taip pat bendro vaizdo (angl. big picture) matymo į priekį, kūrybiškumo. Šias savybes ir įgūdžius pradėjau ugdyti dar studijuodamas universitete: kartu su kolegomis simuliuodavome studentiškus projektus.

 

Ką, Jūsų nuomone, rinkdamasis (-i) projektų vadovo (-ės) karjerą, turi žinoti būsimas (-a) profesionalas (-ė)? 

Projektų valdymas nėra (tik) projektų administravimas. Jis reikalauja labai daug gilinimosi (netgi sakyčiau psichologijos žinių), kaip veikia žmonės, kaip pasiekti geriausių rezultatų su turimais ištekliais. Apskritai projektų vadovas (-ė) turi būti ne tik geras (-a) vadybininkas (-ė), bet tuo pačiu ir lyderis (-ė). Tad, jeigu visgi norėtųsi labiau rutininės veiklos su mažesniu kitų įtraukimu - reikėtų mąstyti apie kitą karjeros kryptį (šypsosi).  

 

Kodėl verta rinktis projektų vadovo (-ės) karjerą? Kokie jos privalumai?

Projektų valdymas žavus tuo, kad jame daug dinamikos, bet tuo pačiu itin daug struktūros (kad ir kokiame formate tai būtų). Ši sritis man patinka dėl to, kad galiu kombinuoti minkštuosius įgūdžius su techniniais. Kiekvienas projektas yra naujas ir kitoks nei prieš tai buvęs. Tad su kiekvienu įgyvendinamu projektu aš pats augu ir susipažįstu su skirtingomis sritimis, žmonėmis. Tai labai universalių įgūdžių reikalaujanti profesija, o tai man tik išryškina jos privalumus (šypsosi).